„…Mokytojo figūra liks esminė. Viena pagrindinių problemų – garantuoti mokytojams pakankamą kvalifikacijos kėlimą, kad jie netaptų kvailiais „kibernetinėje“ mokinių akivaizdoje. (…) Mokytojas iš to, kuris moko, turėtų tapti tuo, kuris konsultuoja…“ (J. Zalatorius „Kompiuterininkų dienos 99“).

Projektą „Šiaurės ir Baltijos šalių komunikacijos ir informacijos technologijos (KIT) taikymo švietime pagalbos tinklas“ Šiaurės ministrų tarybai kaip programos “Šiaurės kraštų veiksmų planas Baltijos šalių mokytojų kvalifikacijai tobulinti” (“Nordic Plan of Action for In-service Training of Teachers in Baltic States) pateikė Latvijos specialistai. Šiuo projektu, vykdant programos prioritetą “Mokymo medžiagos kūrimas ir gamyba. Komunikacijos ir informacijos technologija švietime”, siekiama įsteigti mokytojų mokymo virtualius centrus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Projektą Lietuvoje vykdė Informatikos ir prognozavimo centras. Dalyvauti lietuviškojo centro veikloje buvo pakviesti tie įvairių dalykų mokytojai, kurie pildydami dalyvių anketas teigė, kad gali susišnekėti anglų kalba bei naudoja kompiuterius mokydami savo dalyko ir ruošdamiesi pamokoms. Įvairių dalykų mokytojų grupė sudaryta iš šešių asmenų: Aušra Balnienė, Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos anglų kalbos ir literatūros mokytoja, Diana Čedavičienė, Klaipėdos „Versmės“ vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja, Rasa Greičiūtė, Jurbarko Antano Giedraičio – Giedriaus gimnazijos matematikos ir informatikos mokytoja, Roma Greičiutė Kaišiadorių 1-osios vidurinės mokyklos matematikos mokytoja, Svajūnas Maciulevičius Žiežmarių vidurinės mokyklos istorijos mokytojas, Giedrius Vidžiūnas Ukmergės „Šilo“ vidutinės mokyklos fizikos ir astronomijos mokytojas.

Geru pavyzdžiu mums buvo Atviros Lietuvos fondo Naujųjų technologijų programa, kurios vienas iš tikslų – skatinti pedagogus naudotis naujausiomis informacijos ir komunikacijos priemonėmis. Šiam tikslui buvo organizuojami įvairūs konkursai, kurių rezultatas – sukurtos metodinės priemonės ir parengti pranešimai konferencijoms apie technologijos taikymą įvairių dalykų pamokose. Šis Šiaurės ir Baltijos šalių projektas – tai dar viena galimybė padėti, paskatinti ir sudominti mokytojus, dar vienas bandymas pasakyti: mokykime mokinį mokytis. Išmokykime mokinį skaityti, atrinkti ir vertinti informaciją.

Švietimo kaita vyksta lėtai. Pedagogai turi suprasti ir patirti KIT taikymo naudą. Mokytojams naudinga dalintis patyrimu, todėl sukaupta, išanalizuota ir paskleista įvairių projektų vykdymo patirtis būtų puikus KIT taikymo mokykloje pavyzdys. Nes, anot Fullano, „bendradarbiavimo kultūra atsiranda tada, kai mokytojai vieni kitus moko <…>. Produktyviai bendradarbiaudami ir mokydamiesi mokytojai keičiasi nuomonėmis, sužino vis daugiau, o tai sudaro sąlygas pasirinkti vis didesnį kiekį techninių ir komunikacinių priemonių“. Tai dar vienas iš būdų spartinti pokyčius švietime, tobulinti mokymosi procesą.

Įvairių dalykų mokytojai taiko kompiuterius savo pamokose, naudoja naująsias technologijas darbui planuoti, užsiėmimams paruošti ar užklasinei veiklai organizuoti. Be to, jie efektyviai naudojasi jomis įgyvendindami įvairius projektus savo mokyklose. O turima patirtis tampa dar brandesnė, kai naujoves taikantys pedagogai turi galimybių susipažinti su kitų valstybių švietimo pokyčiais, bendrauti su kolegomis iš kitų šalių, sustiprinti savo teorinį pasirengimą nagrinėdami pasaulyje atliktus tyrimus. Todėl labai svarbūs užsienio šalių inicijuoti projektai, padedantys mokytojams susipažinti su šia veikla.

Daug ir įdomios informacijos mokytojai parsivežė iš seminarų, vykusių Latvijoje, Rygoje, 1999 kovo 19–20 dienomis, Estijoje, Lohusalu ir Taline, gegužės 6-8 dienomis ir Lietuvoje, (je, rugsėjo 10-11 dienomis. „Kompiuterių naudojimas švietime“ (Suomijos ir kitų valstybių patirtis taikant KIT švietime), „Kokie darbo kompiuteriu įgūdžiai reikalingi mokytojui?“, „Kompiuteris kaip mokymosi įrankis: kaip juo naudotis, norint pagerinti mokymąsi?“, „Projekto planavimas – ką ir kaip?“, „Kodėl? Ką? Kaip? Išeities taškai mokant suaugusiuosius“ – tai tik keletas paskaitų temų, kurios buvo ypač naudingos savo naujomis idėjomis bei pavyzdžiais. Vykdavo ir praktiniai grupių užsiėmimai. Atliktus darbus reikėdavo pateikti svarstyti visiems seminaro dalyviams. Visą darbą organizuodavo ir paskaitas skaitydavo lektorės Liisa Huavinen, Leena Vainio, Aino Korhonen (šio projekto ekspertės) iš Helsinkio universiteto (Vantaa Institute for Continuing Education, Information Technology Centre).

Seminarų pabaigoje būdavo pateikiamos konkrečios užduotys, kad darbas nenutrūktų ir tarp seminarų. Suomės neakivaizdžiai vadovavo mūsų darbams elektroniniu paštu pasinaudodamos „Baltia-lista“ konferencija. Namų darbus turėdavome pateikti internete, specialiai šio projekto sėkmingam vykdymui sukurtame interneto forume.. Visiems projekto dalyviams buvo sudaryta galimybė skaityti kolegų darbus, vertinti, klausti ir siūlyti. Iš toli stebėdamos atliekamą darbą, suomės nelikdavo nuošaly. Jos labai diplomatiškai pateikdavo klausimų, norėdamos atkreipti dėmesį į netikslumus ar pasidžiaugti sėkmingai atliktu darbu. Penkios iš šešių projekte dalyvaujančių mokyklų šiandien pagal Informatikos ir prognozavimo centro koordinuojamą projektą „Internetas Šiaurės ir Baltijos šalių projektų dalyviams“ yra radijo ryšiu prijungtos prie interneto. Vykdant antrąjį šio projekto etapą, jau visos šešios mokyklos galės naudotis internetu nemokamai. Tai didžiulė parama norintiems dalyvauti panašiuose projektuose pedagogams

Visos paskaitos bendruose renginiuose vyko anglų kalba. Visa medžiaga, kurią siuntėme į Web forumą, buvo verčiama į anglų kalbą. Viena vertus, tai buvo puiki galimybė pasimokyti užsienio kalbos, bet kartu kilo ir problemų: grupės nariams buvo sunku teisingai suprasti visą pateiktą informaciją, išsakyti savo mintis, pateikti gerai suformuluotus klausimus. Galbūt planuojant projektus mokytojams reiktų atsižvelgti į realią situaciją ir sudaryti galimybę dalyvauti vertėjui, kuris galėtų prireikus pagelbėti komandos nariams.

Kad darbas būtų atliktas laiku ir kiek įmanoma geriau, mūsų (lietuvių) grupė bendradarbiavo ne tik elektroniniu paštu. Susieidavome į „vietinius“ vienos ar kelių dienų seminarus. Diskutuojant ir svarstant vertingą kolegų patirtį kildavo naujų idėjų, minčių, darbų. Tai akivaizdžiai rodo, kad naujosios technologijos, kaip komunikavimo priemonė, pagreitina ir papildo darbą, bet nepanaikina būtinybės naudotis ir senaisiais darbo metodais: organizuoti seminarus, kursus ir pan.

Su projekto rezultatais turėjo galimybę susipažindinti projekto dalyvių bei aplinkinių mokyklų pedagogai. Seminarai vyko Klaipėdoje, Ukmergėje, Jurbarke, Kaišiadoryse, Elektrėnuose. Pagrindinis šių seminarų tikslas supažindinti mokytojus su informacinių technologijų įvairove ir jų panaudojimo galimybėmis įvairių dalykų pamokose. Padrąsinti mokytojus ieškoti naujų darbo metodų, kurie palengvintų ir mokymą, ir mokymąsi. Mokytojai, vykdę šį projektą, parodo kaip savo dalyko pamokose naudoja kompiuterį, įvairią programinę įrangą ar Interneto teikiamas galimybes.

„Mokyklos tikslas – sukurti naująja informacijos technologija aprūpintą mokymo aplinką, kurioje būtų skatinami aktyvūs pažinimo procesai – supratimas, kritiškas nuomonių vertinimas, aptarimas ir kūrybiškumas. Tik demokratiška mokymo aplinka sudarys sąlygas atvirai pliuralistinei visuomenei. O tai yra besimokančiųjų ir mokytojų bendrų pastangų vertas tikslas.“ (A. Balčytienė, 1998, p. 89).